Gamtoje gyvena įvairiausių rūšių gyvi organizmai, mintantys augalais arba atskiruose vystymosi fazėse gyvenantys augalų audiniuose. Daugeliu atvejų, esant normalioms aplinkos sąlygoms, stipriems augalams bei ribotam jais mintančių gyvių skaičiui, didesnės žalos augalai nepatiria. Bet kai kenkėjų skaičius tam tikrose vietose pradeda didėti, jie gali padaryti didelę žalą.
VIJOKLINIŲ AUGALŲ ĮVAIROVĖ: SAUSMEDŽIAI, VISTERIJOS, LĄSTŪNĖS
Vijokliniai sausmedžiai yra gana greitai augančios lijanos (1 pav.). Vegetacijos periodo metu skirtingos rūšys užaugina 0,7- 1,5 m ir ilgesnius ūglius.
Guobinių šeimos augalai, panašūs į dabartinius mūsų skirpstus, guobas ir vinkšnas, mūsų planetoje jau augo prieš 40 milijonų metų. Guobų protėviai augo labai senais laikais, kai mūsų planetoje egzistavo vieningas žemynas – Gondvana. Vėliau, kai šis didysis žemynas išsiskaidė į dabar mums žinomus penkis žemynus, panašios išvaizdos guobiniai medžiai liko augti įvairiuose kontinentuose.
Fitoftorozė (maras). Sukėlėjai- Phytophthora genties grybai. Liga pasireiškia įvairiais vegetacijos laikotarpiais. Šios genties grybai pirmiausia pažeidžia šakniaplaukius, vėliau perauga į dalį arba visą šaknų sistemą, taip pat ir į stiebą.
Jau kelintą dešimtmetį pasaulyje vykstantis žmogaus aplinkos ekologizacijos vajus baigia įsitvirtinti ir rytų Europos šalyse. Aišku, gyventi ekologiškai, t. y. sveikoje aplinkoje, valgyti švarų maistą, kvėpuoti neužteršu oru, turėti tyro vandens yra kiekvieno žmogaus prigimtinė teisė.
Lietuviai nuo seno naudojo laukų akmenį ne tik statybai, religiniams ritualams bet ir namų bei kiemo puošybai. Ir dabar mūsų žmonės mėgsta gražesnius, rievėtus, gyslotus riedulius įkomponuoti prie takelių, gėlynuose, alpinariumo tipo kompozicijose.
Dabar svetainėje 80 svečiai ir narių nėra