Ant šaknų atsiradę puvinių dėmės plečiasi ir šaknys palaipsniui apmiršta. Sulėtėja augalo antžeminės dalies augimas, vėliau pašviesėja šakelių spalva, po to atsiranda tamsėjančios dėmės, ūgliai dalinai apmiršta ir nudžiūna. Šia liga dažnai serga puskiparisiai. Eglėms ir pušims matomas palaipsniui didėjantis spyglių viršūnėlių geltimas.Visžalių rododendrų šviesėja ir vysta lapai bei atskiros šakelės, o per keletą savaičių liga apima visą augalą. Ant lapų atsiranda ovalios rudos dėmės, būdinga kai rudavimas plinta nuo lapo pagrindo link viršūnės.Galutinis ligos etapas- augalai vysta, nuruduoja šakelės.Fitoftorozės pagrindinis požymis matomas perpjovus ūglį išilgai- tai pažeistų audinių cinamono spalvos parudavimai, kurie prasideda nuo stiebo pagrindo ir plečiasi viršūnėlės kryptimi. Užsikrėtę šia liga jauni augalai dažnai žūva. Vienintelis apsaugos būdas- ligos plitimo sustabdymas. Nereikėtų sodinti naujų augalų ten, kur anksčiau augę augalai sirgo. Atsiradus pirmiesiems ligos požymiams, iškarpyti pažeistas augalo dalis, o ligai progresuojant sergančius augalus sudeginti, panaudotus įrankius dezinfekuoti. Minėto patogeno vystymąsi stabdo kompostuota smulkinta pušies žievė, naudojama žemės purumui pagerinti arba mulčiavimui. Gera apsaugos priemonė yra naujai pasodintų šiai ligai jautrių augalų bei substrato laistymas fungicidų tirpalu du-tris kartus per vegetaciją (kas 30 dienų,vienam kvadratiniam metrui- apie 3-4 litrus darbinio tirpalo). Nuo gegužės vidurio reikia taikyti profilaktinį augalų purškimą tinkamais fungicidais, kurie veiks efektyviau, jei jų skirtingas rūšis tarpusavyje kaitaliosite. Tai reiškia, kad tos pačios veikliosios medžiagos fungicidų nenaudosime augalų apsaugai dažniau kaip du kartus iš eilės.
Šakelių džiūtis. Ši liga daugiausia žalos padaro tujoms ir kadagiams. Pastaruoju metu labai paplitusi. Pagrindiniai ligos sukėlėjai yra Kabatina genties grybai. Ligos eigoje žvyneliai, vėliau šakelės ir ūgliai tampa gelsvai rudos arba rudos spalvos. Kartais pradžioje paruduoja tik šakelių viršūnėlių galiukai ir tik palaipsniui nurudimas išplinta į visą šaką. Jaunesniems augalams ligos simptomai gali būti nedidelės, kartais įdubę dėmelės ant stiebų, kurios vėliau išplinta ant viso stiebelio perimetro. Dėl to nudžiūna ūglio dalis virš grybo pažeidimo vietos. Šį simptomą gali sukelti ir kiti pavojingi grybai, pvz.: Phomopsis, Ascochyta, Pestalotiopsis ir kt. genčių. Ligų sukėlėjai lengvai plinta laistant arba vėjo pagalba. Pastebėjus ligos požymius būtina pažeistus ūglius iškirpti žemiau pažeidimo vietos ir sudeginti. Norint apsaugoti augalus nuo galimo užkrėtimo, atliekamas preventyvinis purškimas fungicidų tirpalais. Purkšti reikia tris kartus pradedant nuo gegužės vidurio kas dvi savaitės ir ketvirtą kartą antroje vasaros pusėje. Atskiruose purškimuose chemikalus reiktų kaitalioti. Taip pat svarbu nepertręšti augalų azotinėmis trąšomis, geriau naudoti kompleksines trąšas, kurių sudėtyje yra padidintas magnio kiekis.
Spygliakritis. Pušų spygliakritį sukelia grybas Lophodermium pinastri. Liga pasireiškia iki septynių metų amžiaus pušims, kai balandžio-gegužės mėnesiais ant spyglių atsiranda mažos juodos dėmelės, kurios vėliau pavirsta 0,5-2mm ilgio iškiliomis juodomis pagalvėlėmis. Kai kada jau iš rudens ant spyglių matomos rudos dėmelės. Pocūgių spygliakričio, kurį sukelia grybas Rhabdocline pseudotsugae, požymiai yra vasarą ant spyglių atsiradę gelsvai žalios, vėliau rausvai rudos dėmės. Vėliau krenta paskutinių metų ūglių spygliai. Spygliakričiu serga ir maumedžiai. Pušims ir pocūgėms tai labai pavojinga liga, nes negydomi augalai nusilpsta ir gali žūti. Ligos sukėlėjai gyvena nukritusiuose spygliuose, todėl svarbu tuos spyglius surinkti ir sudeginti. Fungicidais purškiama nuo birželio pradžios iki rudens kas dvi- trys savaitės pagal poreikį.
Rūdys. Kėnių spyglių rūdys pasireiškia nuo gegužės mėnesio galo, kai spyglius nusėja gelsvai baltos pūslelės. Spygliai pradeda gelsti ir kristi. Sukėlėjas- Pucciniastrum genties grybas. Panašiai spyglių rūdimis serga eglės, maumedžiai ir pušys. Kadagiai, ypač kazokiniai, kiek mažiau - kininiai ir kiti, taip pat serga rūdimis, kurių atskiros stadijos vystosi ant augalų tarpininkų: kriaušių, šermukšnių ir gudobelių. Ant kadagių kamienėlių ir šakų išauga minkštos oranžiškai rudos išaugos- gumbeliai. Pušų liemens ir šakų rūdžių požymiai matomi pavasarį, kai ant žievės atsiranda daug geltonų ar oranžinių pūslelių. Šakelių, nusėtų ecidžių pūslelėm, spygliai pagelsta. Dvispyglių pušų (sukėlėjas- Cronartium flaccidum) rūdžių tarpininkais būna bijūnai, blindės ir kai kurie kiti augalai, o veimutinei pušiai (sukėlėjas- Cronartium ribicola)- juodieji serbentai. Kitos serbentų rūšys šiai ligai atsparesnės. Liga gana pavojinga, nes augalai nusilpsta, netenka dekoratyvumo. Dėl šios ligos Lietuvoje nerekomenduojama plačiai dauginti ir auginti veimutinių pušų. Profilaktiškai būtina laikytis pakankamo (200-300 metrų) atstumo tarp minėtų spygliuočių ir jų rūdžių augalų-tarpininkų. Labai rūdžių apniktus augalus geriau šalinti, kad liga neplistų. Taip pat naudojamos cheminės kovos priemonės- 2-3 purškimai fungicidais nuo vasaros pradžios.
Pilkasis pelėsis. Pirminis sukėlėjas- Botrytis genties grybai. Pavojingas kėniams ir eglėms, taip pat įvairių spygliuočių daigams. Ūglių viršūnėlės tampa rausvai rudos spalvos, apmiršta ir nusvyra. Jų paviršius pasidengia pilkšvai žaliu grybienos apnašu. Dažniausiai serga pertręšti augalai. Fungicidais reikia pradėti purkšti pradėjus augti naujiems ūgliams.

Svarbiausios lapuočių medžių ir krūmų ligos:

Lapų dėmėtligės. Šiomis ligomis dažnai serga klevai, gluosniai, liepos, erškėčiai, gudobelės, mahonijos, ugniadyglės, rododendrai, putinai ir kt. Liga dažniausiai pasireiškia vasaros viduryje. Ant lapų atsiranda juodos, rudos, pilkšvos, smulkios arba stambios, įvairių formų dėmės. Pažeisti lapai ankščiau laiko nukrinta. Svarbu sugrėbti ir sunaikinti nukritusius pažeistus lapus. Vasarą pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams naudoti atitinkamus fungicidus. Jei liga kasmet kartojasi- purškiama profilaktiškai 3-4 kartus. Pirmą kartą nupurkšti augalus ir dirvą aplink juos, iki pumpurų brinkimo fazės, kai oro temperatūra ne mažesnė kaip +5ºC. Vėliau reikia purkšti sprogstant pumpurams, po žydėjimo ir pakartoti dar po 2-3 savaičių. Naudojamus preparatus rekomenduojama keisti.
Miltligė. Ši liga dažniausiai pasireiškia liepos-rugpjūčio mėnesiais, ant klevų, raganių, pūkenių, gudobelių, erškėčių, mahonijų, serbentų, gluosnių, raugerškių lapų ir jaunų ūglių. Jie apsitraukia baltomis apnašomis, lapai raukšlėjasi, džiūsta, ūgliai deformuojasi. Labiausiai pakenktas šakeles rekomenduojama iškirpti ir sudeginti. Atsiradus pirmiesiems ligos požymiams, būtina nupurkšti fungicidais. Augalai miltligei jautresni (vasaros metu), kai trūksta dirvožemio drėgmės.
Rūdys. Ši liga gali pasireikšti pavasarį arba vasarą ant beržų, gudobelių, mahonijų, serbentų, karklų, gluosnių, šermukšnių, raugerškių lapų ir ūglių. Apatinėje lapo pusėje atsiranda oranžiškai geltoni iškilūs spuogeliai, kartais susiliejantis į ištisinį apnašą. Pažeisti ūgliai deformuojasi, o lapai pagelsta,vysta ir krenta. Dauguma rūdžių sukėlėjų turi augalus tarpininkus. Beržo rūdys vystosi ir ant europinio bei sibirinio maumedžių spyglių. Gudobelių ir šermukšnių rūdys vystosi ir ant kadagių, serbentų–ant veimutinės pušies, karklų, gluosnių, tuopų– ant maumedžių, pušų ir ievų, raganių– ant varpučio ir kitų piktžolių. Todėl parenkant augalus, reikia sodinti atsparesnes rūdims rūšis. Laikytis pakankamo atstumo (ne mažiau 200-300m) nuo augalų tarpininkų. Pavasarį ir vasarą linkusius sirgti augalus reikia nupurkšti atitinkamais fungicidais. Jei netoliese auga augalai tarpininkai, rekomenduojama ir juos apdoroti pesticidais. Purškiant pavasarį, reikia nupurkšti žemę aplink augalus, kad sunyktų ant nuokritų žiemojantys sukėlėjai. Taip pat reikia surinkti ir sunaikinti nukritusius sergančius lapus (pašalinti ir sunaikinti),labai apniktus ūglius ir šakas.
Degligė. Šio tipo ligos pasireiškia staigiu audinių pajuodavimu ir žuvimu. Pažeistos augalo dalys (lapai, jauni ūgliai, šakos ar kt.) atrodo kaip apdeginti ugnies. Ligos sukėlėjais gali būti ir bakterijos, ir grybai. Šia liga serga: alyvų, ievų, triskiaučio migdolo, karklų, gluosnių, ugniadyglių, gudobelių, slyvų ir vyšnių ,kaulenių ir forzitijų lapai, žiedai ir jauni ūgliai. Pajuodę ir nudžiūvę lapai išlieka nenukritę. Žievė vietomis išsipučia, suskilinėja, matosi išsiskiriantys bakterinės kilmės gelsvai rudi syvai. Liga pavojinga, todėl svarbu tinkamai su ja kovoti: šalinti ir deginti pažeistus ūglius ir šakas, surinkti ir sunaikinti nukritusius lapus ir vaisius, dezinfekuoti pjaustymo ir genėjimo įrankius. Pjūvių vietas dezinfekuoti dažais su fungicidų priedu arba vario sulfato tirpalu. Pradedant žydėjimo periodu, augalus rerikia 3-4 kartus nupurkšti vario preparatais. Stipresniais fungicidų tirpalais (3-4%geležies sulfatu, 2% Bordo skysčiu) reikia nupurkšti prieš žiemą bei anksti pavasarį, nugenėjus augalus. Jautresni ligai pertręšti azotu augalai.
Lapuočių raudonspuogė. Ligą sukelia Nectria cinnabarina grybas. Augalai apsikrečia per žaizdas, negyvą žievę. Šio grybo apimta žievė džiūsta labai intensyviai. Jei negyva žievė apjuosia šaką– virš jos esanti augalo dalis žūsta. Nudžiūvosios žievės paviršiuje susidaro oranžiškai raudonos karputės. Liga sutinkama ant daugumos lapuočių: klevų, liepų, uosių, obelų, riešutmedžių, kaštanų ir kt. Raudonspuogė greitai plinta nerūpestingai ir netinkamai genint medžius. Genint svarbu nepalikti nenupjautų nušalusių ir nudžiūvusių šakų ar ūglių. Po genėjimo ar šiaip sužalojimo žaizdas būtina dezinfekuoti ir užtepti.
Fitoftorozė (maras). Liga pažeidžia alyvas, ligustrus, forzitijas, gudobeles, obelis, rododendrus ir kt. augalus. Pasireiškia pavasarį ir vasarą, kai gerai išsivysčiusių augalų dalis žiedinių pumpurų neišsiskleidžia, jų vidus būna parudavęs. Šakelių žievė po neišsprogusiais pumpurais esti parudavusi ir susitraukusi. Net nepastebint išorinių žievės pakitimų, pjūvyje matomas parudavęs vidus. Drėgnu oru ant lapo atsiranda rudai juodos dėmės. Kai liga pažeidžia apatinę kamieno dalį, augalas greitai sunyksta. Kita fitoftorozės rūšis nudžiovina jaunas, nesumedėjusias atžalas. Rododendrams ši liga prasideda nuo jaunų šaknelių ir po truputi apima visas šaknis. Lapai vysta būdami gelsvai žali,vėliau augalas žūsta. Kartais liga prasideda nuo ūglių (požymiai aprašyti skyrelio pradžioje). Fitoftoroze linkę sirgti augalai, augantys labai pavėsingose vietose, esant užmirkusiam dirvožemiui arba per gausiai laistant. Pažeistas šakas reikia šalinti aukščiau pažeidimo vietos ir žaizdas būtina dezinfekuoti. Jei serga visas augalas reikia jį sunaikinti. Pradėjusius sirgti ir sveikus augalus reikia purkšti vario preparatais ir kitais fungicidais kas 2-3 savaites iki vegetacijos pabaigos ir nepertręšti azotinėmis trąšomis.
Vytulys. Fuzariozė. Šių ligų sukėlėjai Fusarium, Phomopsis, Verticillium ir kai kurių kitų genčių grybai. Serga dauguma dekoratyvinių augalų: erškėčiai (ypač raukšlėtieji), raganės, pūkeniai, forzitijos, alyvos. Išoriškai liga pasireiškia taip: be jokios priežasties vienas po kito ūgliai pradeda vysti, nurunda ir sudžiūsta. Priklausomai nuo sukėlėjo rūšies, ant lapų gali išryškėti rudos dėmės, po žieve mediena gali būti daugiau ar mažiau parudusi. Žievė vietomis gali būti išsipūtusi, sueižėjusi ir patamsėjusi. Tai labai pavojingos ligos, galinčios sunaikinti augalą. Liga plinta intensyvaus augimo ir butonizacijos metu. Užsikrečiama per pažeistus audinius. Ligai plisti padeda piktžolės. Jautresni vytuliams azotu pertręšti augalai. Pastebėjus ligos požymius, būtina šalinti pažeistas šakas ir dezinfekuoti žaizdas. Jei liga apėmusi daugelį šakų ,augalą reikia naikinti ir į tą vietą nesodinti naujų neatsparių tai ligai augalų. Fungicidais purškiama anksti pavasarį ir rudenį bei profilaktiškai- 2 kartus vegetacijos metu.



Arvydas Rutkauskas,dendrologas