Miestas traukia žmones jame gyventi dėl patogumų, švarių kelių, judraus gyvenimo srauto ir renginių gausos. Aišku, dėl to tenka sumokėti didelę kainą iš sveikatos sąskaitos, nes čia ekologinė aplinka pažeista daugybėje vietų – tarša supa žmones visą dieną. Miestų taršą sudaro ne tik automobilių išmetamosios dujos, bet ir dulkių kietosios dalelės, sieros dvideginis, anglies monoksidas, sunkieji metalai, gamyklų ir katilinių smogas. O kur dar padidintas elektromagnetinis laukas, dirvos sutankinimas dėl transporto, vibracijos ir mechaniniai pažeidimai. Šį disbalansą gali sušvelninti tik mūsų žalieji broliai medžiai ar krūmai. Net veja ar žolynai sugeria daugybę sunkiųjų metalų ar dujų.

Visi medžių ir krūmų mylėtojai visada labai domisi tais augalais, kurie dar yra nauji, nematyti ir originalūs savo kategorijoje. Tačiau specialistams svarbu ne tik naujai registruotų augalų veislių išoriniai parametrai ar išvaizda, bet ir praktinės bei fiziologinės jų savybės – atsparumas aplinkai, kenkėjams, ligoms, klimato svyravimams. Todėl rengdamas šį straipsnį pirmiausiai atsižvelgsiu į naujesnių šiuo atveju spygliuočių kultivarų pritaikomumą ir jų praktiškumą ir mūsų šalyje. Aišku ne visi šie spygliuočiai šiemet atsiras Lietuvos soduose ar kolekcijose, bet bent jau ateityje žinosime kas jie tokie kai pamatysime juos medelynuose ar parodose.

 Turbūt daugelis pastebėjo kad mūsų šalyje klimatas kitoks nei prieš dešimt ar dvidešimt metų – jis aiškiai šiltėja. Šiltesnės ir vasaros, ir žiemos – dabar jos panašesnės į vidurio Europos šalių klimatą – Vokietijos, Prancūzijos ar net Olandijos. Taip pat prieš keletą metų buvo kelios labai lietingos vasaros, kurios paskatino augalų sergamumą grybinėmis ligomis. Taip pat tam tikrą pokytį spygliuočių sveikatingumui Lietuvoje paliko 2010 m. praūžęs ir daug miško ir parkų medžių išlaužęs uraganas.