Tik pats žmogus daug metų darė daug neatsakingų veiksmų, kenkiančių gamtos balansui ir vadino tai civilizacijos progresu.Jeigu lauke nusprendėte įsirengti vandens telkinį, kuriame planuojate ir pasimaudyti, galite rinktis iš trijų baseinų tipų variantų. Pirmiausiai tai gali būti natūralaus dugno vandens telkinys, jei vanduo toje vietoje prisipildo pats ir išsilaiko per visus metus. Jei tai neįmanoma, o taip dažnai būna mažesnio ploto miestų ir gyvenviečių sklypuose, tada įrengiame membranomis izoliuotą nuo vietinio grunto baseiną. Tuo atveju renkamės, ar tai bus vien maudymuisi skirtas baseinas, ar kartu jūs norite ir dekoratyvinės jo funkcijos. Kaip žinome, sunku yra išlaikyti švaraus vandens įspūdį melsva plėvele išklotuose maudymosi baseinuose. Švarinimui pasitelkiamos filtravimo, kvarcavimo, aeravimo, dezinfekavimo, pašildymo sistemos, kurių įrengimas ir išlaikymas yra ne tik brangus, bet ir kelia pastovų rūpestį to baseino turėtojui. O rezultate turime sterilų negyvą vandenį, kuriame ilgai neišgyventų joks gyvas padaras.
Alternatyva galėtų būti vakarų Europos šalyse labai populiarėjantys biologiniai plaukymo ekobaseinai su taip vadinamu natūraliu biotopu. Biotopą sudaro tame pačiame baseine gyvenantys augalai, gyvūnai, natūraliomis medžiagomis dekoruoti krantai bei gyvas sveikas baseino vanduo. Nors beveik visada tokių baseinų dugnas yra išklotas plėve, tačiau stengiamasi baseino viduje vėl sudaryti sąlygas gyvybei egzistuoti, kaip ir natūraliuose tvenkiniuose ar ežeruose. Rekomenduojamas tokio ekobaseino paviršiaus plotas turėtų būti nuo 60 kv m, kad nesunkiai galėtų nusistovėti biologinė pusiausvyra. Geriausi biotopo stabilumui ir praktiškiausi sodybose baseinai, kurių vandens paviršiaus plotas būtu nuo 70 iki 150 kv m ir daugiau. Maudymuisi skirta baseino dalis dažnai sudaro tik apie trečdalį viso vandens paviršiaus ploto. Tokio baseino krantai su nelabai dideliu nuolydžiu (nuo 2º iki 30º kampu) ar keliomis terasomis gilėja link baseino centre suformuotos apie 1,5 - 2 m gylio plaukymo zonos. Plaukymo zonos forma gali būti aptaki, bet dažnai daroma ir griežto stačiakampio formos. Įgilinimas įrengiamas toliau nuo kranto, todėl jo kontūrai po vandeniu mažai pastebimi. Visi šio baseino krantai dekoruojami žvirgždu, plautu smėliu ir akmenimis, apsodinami pakrančių ir vandens augalais.
Biologinės pusiausvyros baseine sureguliavimui nuo pat pradžių turi būti skiriamas pagrindinis dėmesys. Tyro skaidraus vandens išlaikymui svarbūs šie elementai: vandens kokybė ir jo sudėtis, vandens rūgštinė reakcija (pH rodiklis), pakankama vandens aeracija, patenkančių organinių atliekų kiekis ir jas ardančių bakterijų ir augalų buvimas. Taip pat labai svarbu dalinai užpavėsinti baseinėlį, nes nuo per didelio vandens įkaitimo, jame vasarą greitai įsigali įvairūs siūliniai dumbliai. Šešėlį gali teikti nuo pietų pusės pasodintas krūmas ar medis. Baseinų įrangą gaminančios firmos siūlo įvairių biologinių priedų vandens kokybei išlaikyti ir ekobalansui sureguliuoti. Tai ir skystis pradiniam pH subalansuoti, tirpalas gerųjų bakterijų įveisimui, presuotų durpių granulės vandens reakcijai sumažinti (kad mažiau vystytųsi siūliniai dumbliai ir atsistatytų biologinė pusiausvyra). Kitą grupę priemonių, skirtų vandens priežiūrai, sudaro vandens nuskaidrintojai. Jie skirti nusodinti arba iškelti į vandens paviršių vandenyje esančias dumblo daleles, pašalinti perteklinį sunkiųjų metalų, fosforo kiekį. Efektyviam šių priemonių veikimui svarbus pakankamas vandens aeravimas, t.y. jo apytaka, tekėjimas. Kad vanduo neužsistovėtų ir gerai funkcionuotų vandens apsivalymo procesai, sumontuojamas ekonomiškas vandens siurblys. Jis varinėja vandenį ne tik per upelius, kriokliukus ar fontanėlius, bet ir nukreipia dalį vandens per vandens valymo filtrus. Vandens valymo filtrus dažniausiai gamina tos pačios firmos, kurios specializuojasi vandens siurblių, hermetiškų šviestuvų ir kitos baseinų įrengimo ir priežiūros komponentų gamyboje. Mūsų šalyje platinama „Oase“, „Meßner“, „Atman“ ir dar keleto kitų firmų tvenkinių įranga.
Vandens valymas tvenkinukuose atliekamas keliais lygiais. Visų pirma tai mechaninis filtravimas, mechaninis – biologinis (su bakterijų kultūra), pratekančio vandens apšvitimas ultravioletiniais spinduliais („kvarcavimas“). Dažnai įvairūs filtravimo elementai sudedami į vieną kompleksinį filtrą. Taip pat vandens filtras gali turėti ir savo atskirą siurblį. Pagal veikimo pobūdį, filtrai gali būti montuojami po vandeniu arba ant kranto, gali būti slėgiminiai (uždari) arba su laisvu vandens pratekėjimu. Švariu laikomas toks baseino vanduo, kai metro gylyje galime matyti žuveles, augalus ir akmenis.
Ekobalansui išsilaikyti svarbu neprileisti per daug žuvų. Čia jums geriausiai patars patyręs specialistas. Atsižvelgdamas į baseino įrengimo pobūdį, jo dydį, augalijos tankumą, norimas žuvų rūšis jis parekomenduos kiek žuvelių galit auginti, kokiu maistu ir kokiu dažnumu jas maitinti. Laikantis šių rekomendacijų bus lengviau išlaikyti švarų vandenį ir sveikas žuvis.
Ekobaseino įrengimo kaina dažnai būna nemaža, ne ką mažesnė už paprasto plaukymo baseino. Visų pirma tai lemia didesnis jo paviršiaus plotas, dekoravimui skirtų medžiagų kaina ir įrengimui sugaištas laikas. Paprastai medžiagos sudaro apie 50 - 60 % bendros vertės, o visų darbų, medžiagų komplektavimo ir transporto išlaidų vertė yra apie 40 – 50 % visos baseino kainos. Geros kokybės EPDM baseino plėvės (geomembranos) kvadratinis metras kainuoja apie 30-40 litų. Dar po plėve klojamas polipropileninis ar geotekstilės apsauginis paklotas, kurio kvadratas kainuoja nuo 6 iki 9 litų. Nepigios ir plėvelių klijavimo medžiagos. Sudėjus viską, įskaitant filtrus, vandens siurblį, vienas tokio pilnai įrengto baseino dugno paviršiaus kvadratinis metras dažnai atsieina iki 250 – 300 litų. Aišku čia kvadrato kainos dydis gali žymiai svyruoti nuo bendro konkretaus baseino dydžio, panaudotų apdailos medžiagų bei sumontuotų vandens siurblių ir filtravimo sistemų lygio.
Ekobaseino krantų dekoravimui geriausiai tinka vietinės kilmės uolienos, akmenys, birios medžiagos. Mediena, iš kurios daromos terasėlės, liepteliai ar išlipimo kopėtėlės gali būti bet kokios kilmės, svarbu kad ji būtų atspari drėgmei, klimato svyravimams ir būtų tinkamai impregnuota. Dabar galime isigyti impregnantų, pagamintų iš ekologinių, natūraliai suirstančių medžiagų. Daugelis žymių tarptautinių chemijos pramonės kompanijų gamina ekologinės linijos produktus.
Apie tinkamus tokiems baseinams vandens ir pakrančių augalus plačiau nekalbėsiu. Dauguma tų augalų gali būti mūsų krašto gėlavandenių ežerų ir upių augalijos atstovai. Svarbiau tinkamai juos įsodinti į specialiu plastiko krepšelius ir įkomponuoti tinkamame tai rūšiai gylyje. Kad augalas neišplauktų į tvenkinio paviršių, pradžiai reikia jo šaknis prislėgti nedideliais akmenimis. Giliojoje plaukymo zonoje trapesnių vandens augalų geriau visai nesodinti, nes po to jie bus judinami ir atrodys netvarkingai. Vandens augalų komponavimą taip pat rekomenduočiau patikėti aplinkos dizaineriui ar patyrusiam biologui.

Arvydas Rutkauskas, dendrologas