Medžių išvartos ilgai gulėjo miškuose kol buvo tvarkomos, o per tą laiką padaugėjo ne tik ligų sukėlėjų, bet ir kenkėjų, kurie skraidydami gali pernešti grybinių ligų sporas ant sodybose augančių spygliuočių. O kur dar žmogiškasis faktorius – juk žmonės dabar daug važinėja po pasaulį, parsiveža ne tik sėklų, bet ir sodinukų, o tuo pačiu su jais gali atkeliauti ir pavojingos ligos bei kenkėjai.
Į mus dažnai kreipiasi įvairūs medelynų savininkai ar šiaip savo želdinius mylintys piliečiai kad padėti nustatyti kuo serga jų medžiai ir gauti patarimą ką toliau su jais daryti, kaip juos gydyti. Todėl trumpai apžvelgsime kokiomis ligomis serga bei kokie kenkėjai puola mūsų sodybų spygliuočius. Pirmiausiai pakalbėsime apie egles.
Jau kokie 3-4 metai, kaip žmonės vis dažniau skundžiasi rundančiais paprastųjų bei dygiųjų eglių spygliais. Patyrinėjus nustatėme kad dažnai tai būna grybinė liga, kurią sukelia Rhizosphaera genties grybai. Dygiosios, Engelmano ir baltosios eglės pastaruoju metu dažnokai pažeidžiamos eglių spyglių džiūsnos (Rhizosphaera kalkhoffii).
Kai šios ligos sukėlėjas įsiveisia ant jūsų eglutės, pirmiausiai jis pažeidžia senesnius silpnus arba dėl kitų fiziologinių priežasčių apmirusius spyglius. Kaip žinome melsvaspyglės eglės jautrios šviesos trūkumui, per dideliam ar ilgalaikiam drėgmės pertekliui ir net per mažam kalio kiekiui dirvoje. Nuo pakankamo kalio kiekio bei apšvietimo priklauso ir melsvos spyglių spalvos intensyvumas. Šių ar kitų abiotinių veiksnių nusilpnintas egles ir užpuola šis spyglių džiūsnos sukėlėjas. Todėl jūs pamatote antąją pakenkimo stadiją - pakeitusius spalvą antrų ar trečių metų spyglius – jie tampa violetiniai rusvi, vėliau visai nuruduoja ir per 12-15 mėnesių po užsikrėtimo nubyra. Sveikos stiprios eglės išlaiko spyglius iki 4-6 metų amžiaus, ypač jei auga gerai apšviestoje vietoje. O pažeistų eglių lieka tik paskutinių metų spygliai ir medelis atrodo išretėjęs, aprudęs. Nors medis nuo šio grybo ir nežūna, tačiau atrodo nedekoratyviai, o be to toliau platina ligos sukėlėjus.
Eglių spyglių džiūsnos sukėlėjas plinta gegužės – birželio mėnesį lietaus ir rūko pagalba, todėl esant įtarimams tuo metu ir reiktų naudoti cheminę jų apsaugą – purškimą atitinkamais fungicidais. Patys ligos požymiai tampa matomi rudenį ar net kitų metų pavasarį. Su padidinamuoju stiklu jūs galite matyti mažyčius juodus taškelius – vaisiakūnius, išaugusius pažeistų spyglių žiotelėse. Liga paprastai prasideda ant apatinių senesnių šakų ir po to keliauja į medžio viršų. Išoriškai pažeidimų simptomai pradžioje būna panašūs su voratinklinėm erkutėm užsikrėtusių medžių požymiais. Tačiau erkėmis užsikrėtę spygliai neturės juodų mažų taškelių spyglio apačioje.
Paprastąsias egles spyglių džiūsnos sukėlėjas pažeidžia tik labiau nusilpusias, kurios nusilpsta ir apmiršta dėl kitų fiziologinių priežasčių. Todėl galima sakyti, kad šis sukėlėjas joms nėra tiesiogiai pavojingas.
Taigi eglių apsaugai nuo šios ligos atlikite šiuos veiksmus:
1.Nesodinkite sergančių augalų su pažeidimo požymiais.
2.Šalinkite sergančius spyglius ir šakutes, ypač esant lietingiems ir šiltiems orams. Iškarpę šakutes, dezinfekuokite naudotus įrankius. Nukarpytas sergančias augalų dalis užkaskite giliau į žemę arba sudeginkite.
3.Neperlaistykite augalų. Parinkite jiems laidžias, neužmirkstančias dirvas. Jei aukštas gruntinis vanduo – sodinkite augalus aukštesnėse vietose ar ant mikropakilimų. Esant reikalui įrenkite gerą drenažą.
4.Parinkite aukščiau minėtoms eglėms atviras ir prapučiamas vietas. Nesodinkite po jomis tankių žolinių augalų, nemulčiuokite polajų nupjauta žole.
5.Bent du metus sistemingai purškite augalus atitinkamais fungicidais, nes tiek laiko trunka ligos sukėlėjo gyvenimo ciklas. Taip pat sugrėbkite nukritusius spyglius ir nupurškite tais pačiais fungicidų tirpalais medžių polajus.
6.Labai pažeistus medžius šalinkite ir utilizuokite.
Kada ir kuo geriausiai purkšti egles? Mažiausiai pavojingi aplinkai ir žmonių sveikatai yra vario preparatai. Efektyvūs ir chlorotalonilo, propikonazolio arba tiofanato metilo veikliąsias medžiagas savo sudėtyje turintys preparatai, pavyzdžiui Bravo, Topsin ar kiti. Teiraukitės pas cheminės saugos specialistus ir jie patars kas iš šių preparatų yra registruoti Lietuvoje ir leidžiami naudoti specialistams. Savavališkai naudoti profesionaliam naudojimui skirtų preparatų be specialių leidimų negalima. Taipogi verta naudoti ekologiškus nuo ligų apsaugančius preparatus, tik jais reikia purkšti dažniau.
Tinkamiausi puškimo fungicidais laikai:
1.Pirmą kartą purškime kai auga jauni ūgliai (1-5 cm ilgio) ir spygliai yra maždaug pusės pilno dydžio. Tai būna paprastai gegužės pabaigoje – birželio pradžioje.
2.Antrą kartą reiktų purkšti kai spygliai suauga ir sutvirtėja, maždaug po trijų keturių savaičių.
3.Taip pat reikalingi ir du rudeniniai purškimai: rugpjūčio mėnesio pirmoje pusėje, o taip pat rugsėjo vidury.
Atsakingai pasinaudodami šiomis paminėtomis profilaktinėmis ir gydymo rekomendacijomis, galėsite džiaugtis sveikais ir dekoratyviais savo spygliuočiais.
Dendrologas Arvydas Rutkauskas
Nuotraukų autoriai: Paul Bachi, University of Kentucky; www.ask.extension.org; Michael Kangas, North Dakota Forest Service; Joseph Zeleznik, NDSU
www.ipm.iastate.edu
