Paprastasis putinas labiausiai mėgsta derlingą priemolį su užsilaikančia drėgme. Tokių dirvožemių daugiausiai yra vidurio ir šiaurės Lietuvoje. Taigi galime teigti kad apie ketvirtadalyje Lietuvos miškų putinai savaime daugiau ar mažiau paplitę. Taip pat dažnai pamatysime paprastuosius putinus augančius upių ir ežerų pakrantėse. Tose miško augimvietėse putinai dažnai auga kartu su alksniais, beržais, uosiais, ąžuolais, šermukšniais, lazdynais, šunobelėmis, šaltekšniais. Išgyvena paprastieji putinai iki 50 metų, be to jie nesunkiai toliau dauginasi savaime įsišaknįjančiomis atlankomis, o taip pat sėklas gerai platina Lietuvoje žiemojantys paukščiai. Baltais žiedais plokščiose kekėse putinai sužydi gegužės pabaigoje – birželio pradžioje. Lapai priešiniai, žali, apie 5-10 cm ilgio, skiautėti, pagal formą šiek tiek primena klevo lapus. Pats krūmas užauga iki 2-4 m aukščio. Vaisiai sunoksta rugsėjo mėnesį ir išsilaiko nenukritę beveik visą žiemą. Vaisiai sveria nuo 0,6 iki 1 gramo, su vienu stambiu plokščiu kauliuku. Gausiau derėti paprastai pradeda 3-4 metais po pasodinimo, o vešlus suaugęs krūmas gali duoti iki 30-40 kg vaisių.
Lietuvoje nuo seno auginami paprastieji ir sodiniai putinai. Pirmoji pradėjo plisti visų mėgstama ir meiliai žmonių gulbinais vadinama veislė „Roseum“ – steriliais apvaliais dideliais žiedynais. Šios veislės krūmai Europoje auginami nuo 16-to amžiaus dėl grožio, kadangi vaisių neužmezga. Retesni ir ganėtinai vėliau pradėti auginti : geltonlapiai ‚Aureum‘, žemaūgiai ‚Compactum‘ ir ‚Nanum‘ . Atsparesnės ligoms veislės: ‚Park Harvest‘ – su geltonos spalvos jaunais lapais vasaros pradžioje ir gražiai bronziniai rausvais lapais rudenį ‚ Notcutt‘s Variety‘ - augus krūmas, maždaug 3-4 m aukščio, su didesniais nei įprasta vaisiais ir gražiomis rudens lapų spalvomis. Aukščiau paminėti žemaūgių „Compactum“ veislės putino krūmai gausiai dera, o „Nanum“ - yra praktiškai bevaisis.
Geltonus vaisius vedantys paprastieji putinai įvairiose šalyse vadinami keliais skirtingais pavadinimais: dažniausi „Xantocarpum“, rečiau „Fructu-luteo“ – Europoje pradėti platinti 20-tojo amžiaus pradžioje. Pavadinimą „Xantocarpum“ šiam geltonvaisiam putinui suteikė Špėto medelynas Vokietijoje 1910-ais metais. Geltonvaisiai putinai auga kažkiek lėčiau už pačią rūšį, vaisiai panašaus skonio. Pavasarį lapai būna gelsvai žalios spalvos, rudenį taip pat pagelsta. Vakarų Europoje iš šios veislės putinų uogų kartais gamina baltąjį putinų vyną.
O iš pagerinto skonio, ne tokiais karčiais vaisiais - Kauno rajono sodininko Jono Matelio išplatintą saldžiavaisį putiną. Rusijoje paplitę bent penkios saldžiavaisių putinų veislės: „Krasnyj Koral“, „Granatovyj Braslet“, „Krasnaja Grozd“, „Mitschurinskaja Raniaja“, „Ulgenj“. Greičiausiai ir mūsuose auginamas saldžiavaisis putinas bus vienas iš šių rusiškų veislių.
Norėdami turėti putiną savo sode galite jį pasidauginti sėklomis, auginiais, atlankomis arba nusipirkti medelyne. Aišku putinų veislių sėklomis nepadauginsite – jas reikia dauginti vegetatyviai. Įprastai putinus galima dauginti žaliais, pusiau sumedėjusiais arba sumedėjusiais auginiais kaip ir kitus nesunkiai besišaknįjančius lapuočius.
Kadangi putinas mėgsta drėgnas, derlingas dirvas, tai norėdami gražaus žydėjimo ir gero derėjimo – parinkite jam tinkamą vietą. Jis gali pakęsti ir dalinį šešėlį, tačiau gausiau derės saulėtoje vietoje. Putinui patiks jei į sodinimo duobę įmaišysite perpuvusio mėšlo ar komposto. Pasodinę poląjį apmulčiuokite durpe, kompostu ar nupjauta žole. Dažniausiai sodinami jauni 2-3 metų krūmai, tačiau gerai prigyja ir persodinti vyresni krūmai. Sodinti rudenį ar pavasarį didelio skirtumo nėra, nes augalas atsparus šalčiui, nelepus. Nuo kitų stipresnių augalų sodindami putiną atitraukite apie 4 m, o jei sodinate eilėje kaip vaisinę plantaciją ar gyvatvorę – galima sodinti tankiau – kas 2-2,5 m. Pasodinę gerokai patrumpinkite putino šakas, o vyresniems augalams senas šakas visai pašalinkite. Nors putinai yra gana ilgaamžiai, tačiau jei auginate putiną kaip vaisinį augalą, jo pramoninė reikšmė būna efektyvi iki 15 -20 m amžiaus.
Augindami putinus nepamirškite jų patręšti perpuvusiu mėšlu (4-5 kg į kv m) arba bent mineralinėmis kompleksinėmis trąšomis su didesniu azoto kiekiu. Svarbus ir savalaikis laistymas, ypač pirmaisiais metais po pasodinimo. Taip pat putino lapus mėgsta įvairūs graužiantys ir čiulpiantys sultis keknkėjai – lapgraužiai, amarai ir kt., todėl jei norite kad jūsų putino lapai iki rudens išliktų gražūs, laiku panaudokite tinkamus insekticidus. Jei jūs ekologiškas žmogus – geriau pasirinkite biologinius preparatus, kurių dabar vis dažniau atsiranda rinkoje. Taip pat gali padėti tabako, česnako ar kitų atbaidančių kenkėjus augalų nuovirai.
Šiaip putinai auga krūmu, tačiau jei norite galite pabandyti jį auginti vienaliemeniu medeliu. Tam nuo jauno amžiaus šalinkite kitas jo šakas, o vieną stiprų ūglį pririškite prie kuolo kad augtų vertikaliai. Kamieną ir šaknų zoną valykite nuo sparčiai augančių atžalų – tai ilgalaikis darbas, nes atžalas putinai mėgsta leisti. Su amžiumi kamienas sutvirtės, pradės mažiau varginti ir atžalos. Aišku toks mini medis bus gana įdomus, tačiau vaisių ir žiedų bus gerokai mažiau nei ant tradicinio krūmo.
Iš 150 pasaulyje žinomų putinų rūšių savo šalyse maistui dažniau tradiciškai naudojami tik vos 10-ties putinų rūšių vaisiai. Kaip vaistiniai augalai plačiau aprašyti tik paprastieji putinai (Viburnum opulus) ir slyvalapis putinas (V. prunifolium). Berods jų sėklų galima nusipirkti ir Lietuvos internetinėje parduotuvėje. Mūsiškių paprastųjų putinų vaisiai sunokę raudoni apvalūs, o amerikietiškųjų slyvalapių putinų – taip pat kekėse, tik jie tamsiai juodai mėlyni ir ovaliai pailgos formos. Šių vaisių cheminė sudėtis panaši: jie turi savo sudėtyje glikozido skopoletino, kuris veikia atpailaiduojančiai kūno audinius, ypač gimdos raumenis. Tuo tarpu slyvalapis putinas dar turi ir salicino, kuris susimaišęs su skrandžio sultimis virsta paprasčiausiu aspirinu. Šiaurės Amerikos indėnų gentys naudoja jų vietinės putinų rūšies vaisius kaip atpalaiduojančius nuo spazmų ir dieglių bei kaip diuaretikus – skatinančius šlapimo išsiskyrimą ir mažinančius skysčių kiekį organizme. O viena indėnų gentis net išsigudrino vietinio putino žievės nuovirą naudoti kaip kontraceptiką. Šiaurės Amerikoje ir Kanadoje augantis triskiautis putinas (V. trilobum, sin. V. edule) išvaizda ir vaisiais labai panašus į mūsiškį. Dendrologas Evaldas Navys kaip sodo vaisinį-vaistinį augalą aprašo ir Lietuvoje kolekcijose bei parkuose sutinkamą kanadinį putiną (V. lentago). Jo lapai nėra skiautėti, o tik dantytais kraštais, rudenį paraustantys. Šio iš Šiaurės Amerikos kilusio krūmo aukštis iki 4-5 m, vaisiai melsvai juodi iki 1-1,5 cm ilgio.
Jau prieškariniame Skinderio „Vaistų žolyne“ buvo rašoma: „Gydymui naudojamos putėlio (dabartine kalba - paprastojo putino) uogos, kurių išvirus su medumi duodama nuo drugio ir kosulio, persišaldžius nuo gerklės užkimimo, nuo smaugos ir nuo vidurių suskydimo. Be to, putėlio uogos puikiai gydo pilvo dyglius ir šiaip jau jo kitas ligas. Išspaudus sultį ir nevirintą sumaišius su medumi, galima duoti po tris stikliukus per dieną.“
Dažnai liaudyje buvo renkami ir naudojami šalnų pakąsti putino vaisiai, nes tada jie tampa mažiau kartaus skonio. Iš jų buvo gaminami marmeladai, uogienės, sirupai, antpilai, vynai, kavos-arbatos surogatai.
Kaip vaistinė žaliava įvairių šalių medicinoje naudojamos šios paprastojo putino dalys:
Žievė – renkama pavasarį sulotekio metu nuo jaunų šakų. Pradžioje apdžiovinama saulėje, o pilnai išdžiovinama ventiliuojamoje patalpoje po uždanga. Jos nuovirai naudojami skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ligoms gydyti, jų gleivinei apsaugoti. Jis stabdo kraujavimą, todėl tinka gydyti ne tik žarnyno ir skrandžio žaizdoms, bet ir esant burnos ertmės kraujavimams.
Taip pat labai svarbu, kad putino žievės preparatai turi stiprų antisklerotinį poveikį, gerina smegenų, širdies ir inkstų kraujotaką. Nestipriai mažina kraujo spaudimą, tačiau stiprina gimdos susitraukimus. Todėl tinka naudoti esant gausioms ir skausmingoms mėnesinėms, po aborto operacijų, po gimdymų.
Ir dar svarbus yra žievės poveikis kaip raminantis esant dirglumui, miego sutrikimams. Ankstyvą pavasarį žievės nuovirai bendrai tonizuoja organizmą, papildo jį vitaminais, turi priešvėžinį poveikį.
Netinka putino žievės preparatus naudoti kai yra žemas kraujo spaudimas, kai sergate podagra, turite akmenų šlapimo sistemoje bei esant padidintam kraujo krešėjimui ir padidintam skrandžio rūgštingumui.
Tradiciškai žievės nuoviras ruošiamas taip: 2 šaukštus smulkintos žievės užpilti 1 litru vandens, virti dar 30 min. ant silpnos ugnies uždengus indą dangčiu. Po to palikti prisitraukti dar 1 valandą ir nukošti.
Gydant kvėpavimo takų ligas, karščiavimą liaudies medicinoje į pusę stiklinės šios arbatos pridedama 4-5 lašai šaltalankio aliejaus, arbatinis šaukštelis medaus ir geriama pusvalandis prieš valgį 3-5 kartus per dieną.
Žiedai – renkami žydėjimo pradžioje, paskleidžiami džiovykloje plonu sluoksneliu, kad kuo mažiau reiktų juos vartyti.
Žiedų arbata tradiciškai paruošiama taip: 2 šaukštai smulkintų žiedų (gali būti žiedų ir džiovintų vaisių mišinys) užpilti 1 litru verdančio vandens ir laikyti termose per naktį. Gerti po pusę stiklinės 3-4 kartus per dieną neatsižvelgiant į valgymo ritmą. Galite tokią arbatą gerti 2-3 mėnesius ar net ilgiau. Taip pat uogų-žiedų arbata tinka skalauti gerklę esant anginai.
Poveikis sveikatai kaip aprašyta aukščiau.
Vaisiai – renkami pilnai sunokę ir džiovinami tol, kol jie sukietėja – t.y. kol negalėsite jų spaudyti kaip plastilino. Saugomi medžiaginiuose, o dar geriau popieriniuose maišeliuose. Dažnai vaisiai renkami po stipresnių šalnų, nes tada jie mažiau kartūs, o ir rinkti yra patogiau, nes krūmai būna be lapų.
Kitas vaisių išsaugojimo būdas – jų užšaldymas. Labai praverčia tokie gyvi vaisiai anksti pavasarį - kaip organizmą stiprinanti vitamininė priemonė.
Vienas iš dažniausiai liaudies medicinoje naudojamų receptų yra cukrumi konservuotos putino uogų sultys. Išspaudžiamos sultys iš 1 kg uogų. Išspaudas užpilame 200 gr. Vandens ir viriname 5-10 min., po to nukošiame. Atvėsinę sumaišome su sultimis ir pridėję 200 gr. cukraus pudros gerai išmaišome. Šias sultis galite naudoti ne tik kaip vaistą, bet kaip žaliavą gėrimams, patiekalams, kisieliui, užpilams. Saugomos šios sultys tamsioje vėsioje vietoje.
Dar vienas receptas imunitetui stiprinti ir peršalimo ligų profilaktikai: imame 100 gr. putino uogų, 200 gr. graikinių riešutų branduolių, 200 gr. alijošiaus lapų masės ir visa tai sutrinama mėsmalės ar blenderio pagalba. Po to dar įmaišome po 200 gr. sviesto ir medaus. Šį organizmą stiprinantį mišinį naudokite po 1 šaukštą po kiekvieno valgio.
Iš išdžiovintų ir sumaltų putino sėklų gaminama kavos gėrimas, kuris tonizuoja, padeda esant vidurių užkietėjimui.
Nepamirškime ir nuo seno žinomo apsauginio putino vaidmens sodyboje. Pagal senas mūsų protėvių tradicijas prie sodybos vartų nuo blogų energijų įtakų, negerų žmonių žvilgsnių buvo sodinamas šermukšnis arba putinas. Pasistačius arba persikrauščius į naują namą, būtinai prie vartelių buvo skubiai pasodinamas šermukšnis arba putinas. Šių krūmų nebuvo galima kirsti, nes tai padariusiam grėsė sunkios bėdos - nebent jis mokėdavo atlikti medžio atsiprašymo ritualą. Slavai rugpjūčio 11 d. švenčia putinėlio dieną. Kadangi vestuvės dažniausiai buvo ruošiamos rudenį, tai ir jaunosios rūbus, galvą puošdavo putinų uogų kekėmis – kaip būsimo gyvenimo apsaugą.